- žvingalas
- žviñgalas sm. (3b) 1. Žml kas žvengia: O koks žviñgalas – riestu sprandu! Grk. Man atrodė, kad tasai keturkojis žvingalas ne avižas, o mano vargšą talerį kramsnoja rš. Bėk į šalį, o gausi su žviñgalo kiaušiniu (išmatų gabalu) par kuprą! Skr. ^ Sužvengė žviñgalas ant aukšto kalno sidabro galva, kanapių (kanapine Š) uodega (varpas) Jn(Kv). 2. žvengimas: Pasigirdo džiaugsmingas kumelės žvingalas rš. 3. kas juokiasi, kvatoja: Nežvenk, žviñgale tu! Snt. Jis kai žviñgalas ir žvengia Vl. 4. Krkš juokas, kikenimas: Ans žvingalaĩs pasidergęs noria grūžuotis J. Jūs žvingalus provijate J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
